19 a. pradžioje Palanga jau  buvo Europoje gerai žinomas pajūrio kurortas. Vasaros metu čia gausiai suvažiuodavo poilsiautojai iš įvairių Lenkijos, Rusijos, Lietuvos vietų, atvykdavo ir koncertuojantys menininkai, muzikos atlikėjai, kolektyvai, kurie paįvairindavo kurorto kultūrinį gyvenimą ir pramogas. Žinių apie Palangos kurorto muzikinį gyvenimą bei čia koncertavusius orkestrus pateikia medicinos daktaras J.Sventochovskis straipsnyje "Palanga - pajūrio maudyklių vieta", išspausdintame Poznanėje leisto žurnalo "Medicinos naujienos" (Nowwiny Lekarskie) 1901 m. numeryje: "Palangos svečių viešnagės paįvairinimui, kurorto valdyba kasmet pasirašo sutartį su labai geru Kuršo dragūnų pulko orkestru, kurį sudaro daugiau kaip trisdešimt asmenų. Minėtas orkestras groja du kartus per dieną miesto parke, pora kartų per savaitę prieš pietus ir pajūrio miške. Vasarą čia koncertuoja ir kitas labai simpatiškas, ypač tobulai išmokytas orkestras iš Plungės, kuris yra privati kunigaikščio Mykolo Oginskio nuosavybė ir skirtingai nuo pirmojo pasižymi išimtinai geru instrumentų derėjimu".

Nuo 1903 m. orkestrų muzikavimas vasaros sezono metu Palangos kurorte tampa tradiciniu.

Po pirmojo pasaulinio karo, atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Palangoje kas vasarą koncertuodavo gerai Lietuvoje ir už jos ribų žinomų kapelmeisterių - B. Jonušo ir V. Visockio vadovaujami orkestrai. Pirmasis Palangos burmistras daktaras Jonas Šliūpas orkestrams kas mėnesį iš kurorto iždo mokėdavo nemažus pinigus, orkestrams buvo sudaromos geros darbo ir poilsio sąlygos. Orkestrai kasdien koncertuodavo grafų Tiškevičių parke. Jų repertuare skambėdavo žymiausi klasikų kūriniai, populiari pučiamųjų muzika.
Palangos kurorte šie popietiniai orkestrų koncertai sukviesdavo poilsiautojus į parką, kuriame orkestrų koncertams buvo pastatyta rotonda (1927 m.). Pasiklausyti muzikos parke, palydėti saulę nuo jūros tilto, o vakare pašokti "Jūros" restorane - buvo nelaužomos kurortinės Palangos tradicijos.
Po antrojo pasaulinio karo keletą vasarų Palangoje koncertuodavo didelio pučiamųjų muzikos entuziasto V. Žiliaus vadovaujamas Vilniaus kultūros ir poilsio parko pučiamųjų orkestras. Šiame orkestre klarnetu grojo, vėliau jam dirigavo dabartinio Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas. Vėliau šis orkestras tapo valstybiniu pučiamųjų orkestru "Trimitas". "Trimitas" ir jo vadovas Romas Balčiūnas taip pat nepamiršdavo Palangos ir savo muzikavimu džiugindavo Palangos svečius, papuošdavo kurorto renginius. Daug metų pučiamųjų orkestro paradais ir koncertais Botanikos parko rotondoje džiugino Klaipėdos kultūros ir poilsio parko pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Justino Jonušo.

Nuo 1953 m. Palanga turi savo orkestrą. Tais metais dūdoriai susibūrė į orkestrą, kuriam vadovavo Augustas Juška. Pirmąjį pripažinimą šis orkestras pelnė 1955 m. Nuo 1960 m. Palangos orkestras dalyvauja visose respublikinėse dainų šventėse, o šių švenčių metu vykusiuose orkestrų konkursuose Palangos orkestras laimėdavo prizines vietas. Muzikantai "pūtė iš dūšios", nors profesionalių muzikantų buvo tik keletas.

1961 m. Palangoje įkuriamas profesionalus orkestras prie kultūros ir poilsio parko. Vasaros metu šis orkestras nuolat koncertuodavo Botanikos parko rotondoje. 1963 m. profesionalus orkestras buvo panaikintas, tačiau savo darbo muzikantai nemetė - muzikavo, rengė koncertus. Augustui Juškai išvykus dirbti į Kretingą, Palangos orkestro mėgėjiška veikla nutrūko. Retsykiais pūtikai susiburdavo į muzikuojančią grupę, kurios iniciatoriumi buvo A. Klimovas.

Naujas puslapis Palangos orkestro istorijoje buvo atverstas 1978 m., kai į Palangą atvyko dirbti Romualdas Petraitis. Jam vadovaujant Palangos orkestras atnaujino savo veiklą. Vėl buvo rengiami tradiciniai orkestro paradai Palangos gatvėmis ir koncertai Botanikos parko rotondoje. Jo iniciatyva 1979 m. prie orkestro suburta šokėjų grupė. 1980, 1983, 1985, 1987 m. respublikiniuose pučiamųjų orkestrų konkursuose šis kolektyvas tapo laureatu. 1988 m. orkestras dalyvavo buvusios Sovietų Sąjungos pučiamųjų orkestrų konkurse ir laimėjo laureatų vardą.

1989 m. kurorto valdžios sprendimu įkuriamas Palangos profesionalus pučiamųjų orkestras. Šis orkestras koncertavo Rusijoje, Armėnijoje, Estijoje, Vokietijoje. Įrašė muziką radijuje ir televizijoje. Palangoje šis kolektyvas tapo neatsiejamu švenčių dalyviu. Su Palangos orkestru dainavo ir grojo žinomi Lietuvos atlikėjai ir solistai: Mindaugas Gilys, Asta Kriščiūnaitė, Edmundas Kučinskas, Vytautas Tetenskas, Pranas Narušis, Antanas Smolskus.
1992 m., esant sunkiai ekonominei situacijai, Palangos miesto taryba priėmė sprendimą dėl šio kolektyvo likvidavimo. 1992 m. sausio 13-osios metinių minėjime koncertavo paskutinį kartą. Koncertines programas su Palangos orkestru ruošdavo ir diriguodavo: Romas Balčiūnas, Pranas Narušis, Algis Lukoševičius, Tauras Adomavičius.

Buvę Palangos orkestro muzikantai savo kolegos Vyganto Rekašiaus pakviesti, 2000 m. balandžio 1 d. susirinko į pirmąją vėl atgimstančio Palangos orkestro repeticiją (ir tai ne balandžio 1-sios pokštas). O tų pačių metų vasarą Palangos orkestrą jau galima buvo matyti žengiantį kurorto gatvėmis girdėti koncertuojant Vasaros šventėje, Palangos Botanikos parko rotondoje.
Atgimęs ir jaunas orkestras, jo muzikantai ir vadovas Vygantas Rekašius surado savo vietą margoje Palangos kurorto kultūrinio gyvenimo paletėje. Taip kaip senasis Tiškevičių parkas, nerimstanti Baltijos jūra, auksiniai paplūdimiai, romantiškas jūros tiltas, graži pajūrio gamta, taip ir muzikinės pučiamųjų orkestrų tradicijos, kurioms daugiau nei 100 metų, gyvi ir šiandien.